Kaip teisingai veikia programėlių užmigdymas „Android“ telefone?

Ar esate pastebėję, kad jūsų išmanusis telefonas pradeda sekti greičiau, nors juo beveik nesinaudojate? Dažniausias to kaltininkas – fone tyliai dirbančios ir energiją siurbiančios aplikacijos. Daugelis vartotojų bando spręsti šią problemą rankiniu būdu uždarydami visas neseniai naudotas užduotis, tačiau tai dažniausiai duoda priešingą efektą. Šiame straipsnyje išsklaidysime populiarius mitus ir paaiškinsime, kaip iš tiesų veikia programėlių užmigdymas „Android“ sistemoje, kuo skiriasi jos būsenos ir kaip teisingai suvaldyti foninius procesus neprarandant svarbių pranešimų.

Išbraukimas iš užduočių sąrašo: kodėl tai kenkia jūsų baterijai?

Daugelis išmaniųjų telefonų savininkų turi įprotį nuolatos atidaryti neseniai naudotų programų langą ir išvalyti jį mygtuku „Uždaryti viską“. Atrodo logiška: jei programa nematoma, ji nenaudoja energijos. Tačiau moderni „Android“ operacinė sistema veikia visai kitaip.

Kai išbraukiate aplikaciją, sistema yra priversta ją visiškai pašalinti iš operatyviosios atminties (RAM). Kai kitą kartą ją atidarote, procesorius turi iš naujo užkrauti visus kodus ir išteklius. Šis procesas eikvoja gerokai daugiau baterijos energijos ir apkrauna įrenginį nei leidimas programai ramiai būtų operatyviojoje atmintyje sustabdytoje būsenoje.

Sistemos operatyviojoje atmintyje esančios pasyvios programėlės baterijos beveik nenaudoja – energija eikvojama tik tada, kai jos fone atlieka aktyvius veiksmus.

Trys „Android“ foninio darbo lygiai: ką jie reiškia?

Norint efektyviai valdyti įrenginio resursus, būtina suprasti, kaip veikia sisteminiai apribojimai. Rankinis programėlių užmigdymas „Android“ įrenginiuose dažniausiai leidžia pasirinkti vieną iš trijų operacinės sistemos siūlomų būsenų:

1. Optimizuotas režimas (Standard / Optimized)

Tai numatytasis nustatymas beveik visoms naujoms aplikacijoms. „Android“ algoritmai patys stebi jūsų naudojimo įpročius. Jei programos nenaudojate kelias valandas, sistema sumažina jos prioritetais fone, tačiau leidžia laiku gauti visus pranešimus (pavyzdžiui, „Messenger“ ar el. pašto žinutes).

2. Apribotas režimas (Restricted)

Šis nustatymas griežtai apriboja programos galimybes veikti fone, kai ja nesinaudojate ekrane. Baterijos sąnaudos žymiai sumažėja, tačiau pranešimai gali vėluoti arba pasirodyti tik tada, kai patys atidarysite aplikaciją. Tai puikiai tinka taksi paslaugų ar parduotuvių programėlėms, kurių pranešimai fone nėra skubūs.

3. Gilusis miegas (Deep Sleep)

Tai pati griežčiausia forma. Į šį sąrašą įtraukta programa fone niekada neveiks. Ji neatsinaujins, nerinks buvimo vietos duomenų ir nesiųs jokių pranešimų. Ji „atgyja“ tik tada, kai rankiniu būdu ją paspaudžiate ir atidarote.

Kaip teisingai uzmigdyti fone veikiančias programas?

Jei norite sustabdyti agresyvų duomenų rinkimą ir sutaupyti energijos, verta rankiniu būdu peržiūrėti įdiegtų įrankių sąrašą. Ne visoms aplikacijoms reikia veikti visą parą.

• Svarbios komunikacijos programos: Palikite jas „Optimizuotame“ režime, kad nepraleistumėte svarbių skambučių ar žinučių.
• Socialiniai tinklai ir naujienos: Jei nenorite, kad jie nuolatos fone siųstų pranešimus ir sektų buvimo vietą, nustatykite „Apribotą“ režimą.
• Žaidimai ir retai naudojami įrankiai: Žaidimai, brūkšninių kodų skaitytuvai ar kelionių programėlės turėtų būti perkelti į „Giliojo miego“ sąrašą. Jų veikimas fone neturi jokios naudingos prasmės.

Tinkamai sureguliuotas programėlių užmigdymas „Android“ operacinėje sistemoje leidžia prailginti telefono veikimo laiką vienu įkrovimu net iki 20–30 percent, neprarandant svarbiausių funkcionalumų.

Kokių taisyklėmis vadovaujatės jūs valdydami savo telefono programėles? Ar naudojate giliojo miego funkcija, ar pasitikite automatiniu „Android“ optimizavimu? Pasidalinkite patirtimi komentaruose!